Galima pagalvoti – kam pirkti ekologišką maistą? Jis kainuoja brangiau, jis kartais net neatrodo labai išvaizdžiai (palyginkit suvytusias ekologiškus obuolius iš turgaus ir blizgančius lenkiškus obuolius Maximoje). Net ir be šių minusų dar nevisada žinosi kada tas maistas ekologiškas, o kada – ne: ypač apsisprendus ekologišką maistą pirkti internetu. Viskas ir taip brangu Lietuvoje, o čia dar yra užsiprašoma net iki kelių kartų didesnės sumos už ekologiškumą… Negi verta?
Na atsakymas yra toks: tai priklauso. Priklauso nuo ko, jūs klausiate? Nuo to, kiek vertinate savo sveikatą ir suteikiamą naudą gamtai. Matote, kur daug pinigų – ten ir didelis mokslininkų suinteresuotumas. Labai retai mokslinė bendruomenė leidžia kažkam kalbančiam apie naudą sveikatai egzistuoti be mokslinio metodo įsikišimo. Neišimtis ir ekologiškas maistas. Per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta tūkstančiai tyrimų, kurie siekė nustatyti kiek ekologiškas maistas yra sveikesnis. Jų atradimai – beveik vienareikšmiški.
Dauguma šių tyrimų įrodė, kad ekologiškas maistas iš tikrųjų yra sveikesnis. Visų pirmiausia, toks maistas turi nepalyginamai mažesnį kiekį pesticidų likučių. Jie lieka auginame maiste dėl trąšų naudojimo. O dėl to, kad ekologiškas maistas yra tręšiamas tik natūraliomis trąšomis, tas pesticidų likutis būna visiškai minimalus. Tai – reikšmingas faktas. Visgi pesticidai niekur nepranyksta ir kaupiasi organizme. O blogiausia – jie gali sukelti vėžį. Tai ypač aktualu mažyliams ir kiek paaugusiems vaikams, kurių organizmai dar tik vystosi. Todėl čia – didelis pliusas ekologiškam maistui.
Bet tai nėra vienintelis dalykas, atrastas mokslininkų tyrimuose. Buvo įrodyta, kad ekologiškame maiste – daugiau vitaminų ir mineralų. Ekologiškas maistas gali augti tik tam tikroje dirvoje bei gali būti tręšiamas tik natūraliomis trąšomis. Tai leidžia tokiam maistui užaugti daug “stipresniam”. Įprastai auginamas maistas net neturi kovoti su aplinkos veiksniais, nes visą darbą už jį padaro trąšos. Tuo tarpu auginant ekologiškai, maistas pats turi pasirūpinti savimi ir kovoti su aplinka. Tai leidžia tokiam maistui būti atsparesniam, o tuo pačiu – ir maistingesniam. Kalcis, vitaminas C yra tik dvi pagrindinės medžiagos, kurios aptinkamos didesniais kiekiais. Be vitaminų ir mineralų didelis skirtumas yra tarp omega riebalų rūgščių kiekių. Ieškantiems kuo daugiau pastarųjų nereikėtų žiūrėti tik į žuvų taukus ir kitus papildus, bet derėtų pagalvoti apie sėklas. Maistingosios chia sėklos galėtų būti pirminiu pasirinkimu.
Tai – tik dalis ekologiško maisto naudos. Tokie produktai leidžia patausoti gamtą. Mažiau žalos padaroma dirvožemiui. Todėl tokį maistą išauginti – daug brangiau. Tai atsispindi ir jo kainoje. Bet ar derėtų mokėti daugiau už tokį maistą – priklauso tik nuo jūsų.